my wish like a fish, but it will come true

MY WISH LIKE A FISH, BUT IT WILL COME TRUE

Iš susitikimo grįžau įnirušusi. Nors ne, greičiau grįžau liūdna ir nusivylus. Ne, tikrai ne savim. Tokia grįžau todėl, kad grįžau viena, nes mat draugės turi svarbesnių reikalų tokių kaip `paspoksokime į kaiminystėje gyvenančius vaikinus`. Na, gerai tegul spokso.
Labai pasimečiau kai namuose neradau nei tėčio, nei mamos, nei brolio. Laikrodis šviečiantis tamsioje virtuvėje ant vyryklės rodė 23:50h. Buvau pavargus todėl, atsiguliau į lovą ir atsisukus žiūrėjau pro langą į gatvę apšviestą ryškiai oranžine žibinto šviesa. Akys visiškai nesimerkė, todėl gulėjau ir mąsčiau. Po keletos valandų kai vyryklės
laikrodis jau rodė kokią 1, o galbūt netgi ir 2h pajaučiau vienatvės tvaiką tvyrantį visame name, tik per gatvę retkarčiais pralėkdavo kokia mašina. . Ir tada supratau, kad esu visiškai visiškai vienutėlė, namuose nieko nėra, tik kažkur ant mano lovos šiltai susirangiusios katės
kvėpavimas ir lemputė, kuri nenustoja mirksėt ir atrodo taip lyg norėtų mane išvest iš proto, o žinokit beveik taip ir jaučiuosi. Atsiminiau dainą, kurioj yra žodžiai `..pakalbėk su snaigėm, pakalbėk, nes viskas baigias` ir nejučia mano akys nuo lemputės vėl nukrypo į lauke
siaučiančias snaiges, turbūt bandžiau su jom kalbėtis, nebeprisimenu, nes matyt beprotystės apimta nusprendžiau pamiegot.
Rytą apie 9h mane pakėlė garsus ir reiškiantis, kad aš bloga šeimininkė katės kniaukimas.
Tingiai išsiridenus iš lovos daviau katei valgyt. Tėvų namuose vis dar nebuvo, taigi supratau, kad jie išvažiavo pas senelius, greičiausiai žinojo, jog aš nenorėsiu vykt ten. Taigi likau viena. Šiandien naujieji.. Ką gi aš juos pasitiksiu viena, bet TOBULAI.