Bokšto viršutinis aukštas.

<...>

Pakilęs čia, ateina į lauką ir atsiremia rankomis į turėklus, užsidega cigarą ir žiūri tiesiai į Paryžių, kurio šešėlyje yra ir Marselis, galvoja apie Kate ir apie Ema, tačiau viskas labai greit dingsta kai jis išpūčia pirmąjį dūmą. Atsiremia ir mąsto.

Tolumoje nuaidi greiti "louboutinų" kaukšėjimai ir prie turėklų atskuodžia nevalingai besipurtanti Brigitte. Tvirtai rankomis atsirėmusi į metalinius turėklus, pakelia galvą į naktinį Paryžiaus dangų: didžiulį išbalusį mėnulį ir ryškias žvaigždes aplink jį. Prunkštelėjusi nuo tokios netikėtos romantikos, mergina nuleidžia žvilgsnį kiek žemiau, ir nusišypso šviesų apsuptam Elizėjaus Laukų aveniu.
- Va čia tai gyvenimas, - garsiai susimąsčiusi, Brig užsimerkė ir giliai įkvėpė.

- Taip, aš irgi tokio norėčiau. *ne neatsisukdamas, tačiau akies kampučiu nužiūrėjęs pasakė nepažįstamai merginai, kuri atkaukšėjo pasipūtusi iš lifto, vienu momentu jam pasidarė juokinga, tačiau jis susitvardė*
- Norėčiau gyventi nerūpestingą gyvenimą, be visų tų rūpesčių. Žurnalistų ir kitų nesamonių. *garsiai mąsto rūkydamas "Alec Bradley Harvest Selection" 1997 metų cigarą, ir svajingai pusdamas dūmą, tarsi pro titaniko bortą.*

Žvilgtelėjusi į prabilusį vaikiną, kurio anksčiau nepastebėjo, ir, galbūt, nebūtų pastebėjusi, jeigu ne jo kalba, privertusi merginą užsimerkti ir užsisvajoti.
- Gyvenimą, be kvailos geltonosios spaudos, lipdančios tau niekam tikusias etiketes. Skanu tik pirmosiomis dienomis, - pavarčius akis, Brig persisverė per turėklus ir tyliai nusijuokusi žiūrėjo žemyn, į parką, gaubusį vos ne visą pagrindą, ant kurio stovėjo šis statinys.

- Kuri spausdina tuščias įdėjas, vieną dieną tu susituokęs su katik išsiskyrusia aktore, kitą dieną tu jau gėjus. *pasipiktinęs ir rūkydamas toliau kalba*
- Atsargiai, taip gali ir nukristi. *kreivai šypteli, vis dar neatsisuka*

Nusijuokusi, Brigitte vėl atsitiesė atsiremdama į turėklus nugara ir rankom persibraukdama susilamdžiusį suknelės audinį.
- Geltonoji, raudonoji, juodoji... Kas iš vis sugalvojo tą spaudą? - vos ne retoriškai užklausia nepažįstamojo, stovinčio greta.

- Neįsivaizduoju, kažkam matyt trūko populiarumo glioj senovėj, tačiau nepagalvojo, kad garsių ir įtakingų žmonių tik daugės, ir kad nebus jiems malonu dėl esamos situacijos. *taip pat kaip ji retoriškai paklausė, taip pat jis retoriškai atsakė, baigdamas savo cigarą*
- Gal cigarą? *paklausė*
- Alec Bradley Harvest Selection 1997 metų. *šyptelėjo ir pagaliau atsisuko į ją*

Pakilusi čia, kaip visada su alaus buteliuku rankoje, Ema nuėjo į kampelį, pamačiusi jog yra žmonių. Kadangi tamsu, ji nelabai išžvelgė veidus, tik matė, jog tai du žmonės. Nuėjusi į priešingą nuo jų pusę, pasidėjo tašę ir atsidarė alų. Šiek tiek jo gurkštelėjo. Tada nužvelgė visą Paryžių.Vėjas taip lengvai žaidė su jos plaukais ir taip švelniai glostė veidą. Ji visad mėgo šeštadienio vakarus, praleistus čia. Tai jai suteikdavo jėgų ir tikėjimo pačia savimi.

- Aš tuoj grįšiu, nepabėk. - su šypsena veide pasakė for Brit.
Jis pasišalino, kadangi pastebėjo Emą, tyliai sėlino ir atsirado prie pat jos, atsirėmė į turėklus.
- Tai nesimiega? *keistai paklausė*

Krūptelėjo
-Jėzau,-atsiduso, atsigėrė
-Kiekvienas šeštadienio vakaras toks,-šypteli

- Čia tikrai labai gražu. *pasako ir susimąsto, išsitraukia cigarą ir užsirūko*
- Rūkai? *paklausia Emos*

Pažiūri į jį
-Atrodo, kad rūkyčiau?,-kilsteli antakį

- Ne. *šypteli*
Iš lėto rūko ir pučia dūmus, įsivaizduodamas įvairias figūras iš jų.
Netyčia paslysta ir iš jo kišenės iškrenta jo telefonas ir nukrenta žemyn.
- greičiausiai sudužo. *nė kiek nenustebęs šneka*

Pažiūri į telefoną
-Ir tau visiškai vis vien?,-saviškį tvirtai laiko kišenėj, toliau atsigeria

- Čia tik telefonas. Nevertinu materialybių ir šiaip visokių niekniekių. Visvien niekas su juo nieko nepadarys, o kortelė bus užblokuota. *šypsos toliau pūsdamas dūmą*

-Kaip kam,-šypteli, na jai telefonas buvo brangus dalykas, bet jai taip pat per daug jo ir nereikėjo. Toliau atsirėmusi į turėklus, atsigeria alaus.

- Ne telefone esmė, gyvenimo prasmė nepriklauso nuo pinigų kiekio ar turimų daiktų skaičiaus. - pradėjo filosofuot.

-Jo, jo, žinau,-nusijuokia, tikriausiai pirmą kartą per šią savaitę nuoširdžiai, ji jautėsi visiškai atsipalaidavusi

- Tai labai smagu. - dėl jos nuoširdaus juoko pats pradėjo juoktis.

Pažiūri į jį
-Su drauge?,-pažiūri į merginą

- Mes dar net nepažįstami. *nusišypsojo*
- O kas? *šypteli*

-Nieko, ji pasirodė nematyta,-šypteli
-Šiaip jau aš daugumą pažįstu.

- Aš ją irgi pirmą kart matau. *nusišypsojo*
- Tai ką dar ruošies nuveikt šį vakarą? *klausia ir pats susimąstė ką jis veiks*

-Gerti alų ir žiūrėti į žvaigždes,-nusišypso